Baziliskas - kas buvo ši mitinė pabaisa?

  • Pasidalinti
Stephen Reese

    Tarp daugybės mitologinių būtybių, padariusių įtaką mūsų pasauliui, baziliskas buvo pagrindinė Europos mitologijos dalis. Ši baisi pabaisa per šimtmečius kiekviename savo atvaizde buvo mirtina būtybė ir buvo viena iš labiausiai bijomų mitinių būtybių. Pateikiame išsamesnį žvilgsnį į jos mitą.

    Kas buvo Baziliskas?

    Baziliskas buvo baisi ir mirtina roplių pabaisa, kuri galėjo sukelti mirtį vienu žvilgsniu. Kai kurių šaltinių teigimu, tai buvo gyvatės karalius. Ši pabaisa simbolizavo pasaulio blogį, todėl daugelyje kultūrų ji buvo laikoma būtybe, susijusia su mirtimi. Nužudyti baziliską buvo nelengva užduotis, tačiau, priklausomai nuo naudojamos priemonės, tai buvo įmanoma padaryti. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad dėl mirtino žvilgsnio,baziliskas turėjo panašumų su graikų gorgonais. Daugumoje pasakojimų jo natūralus priešas buvo lasis.

    Bazilisko kilmė

    Kai kurie šaltiniai mano, kad mitas apie baziliską kilo iš kobrų, ypač karališkosios kobros, kuri užauga iki 12 pėdų ir yra labai nuodinga. Be šios rūšies, egiptietiškoji kobra gali paralyžiuoti savo auką spjaudydama nuodus iš didelio atstumo. Visos šios mirtinos savybės galėjo paskatinti pasakojimus apie baziliską. Kaip ir natūralus bazilisko priešas yra lasis, taip irnatūralus kobros priešas yra mangusta - mažas mėsėdis žinduolis, šiek tiek panašus į lasį.

    Vienas pirmųjų paminėjimų apie baziliską pasirodė Gamtos istorija , Plinijaus Vyresniojo knygoje, parašytoje apie 79 m. po Kr. Pasak šio autoriaus, baziliskas buvo nedidelė gyvatė, ne ilgesnė nei dvylika pirštų. Tačiau ji buvo tokia nuodinga, kad galėjo nužudyti bet kokį gyvį. Be to, visur, kur praeidavo, baziliskas palikdavo nuodų pėdsaką ir žudančiai žvelgdavo. Tokiu būdu baziliskas buvo vaizduojamas kaip viena mirtiniausių mitologinių būtybių išsenovėje.

    Pasak kitų mitų, pirmasis baziliskas gimė iš rupūžės kiaušinio. Ši kilmė lėmė nenatūralų padaro sudėjimą ir siaubingas galias.

    Bazilisko išvaizda ir galios

    Skirtinguose mituose yra keletas būtybės apibūdinimų. Kai kuriuose vaizdiniuose baziliskas vadinamas milžinišku driežu, kituose - milžiniška gyvate. Mažiau žinomas būtybės apibūdinimas - roplio ir gaidžio kompozicija, su žvynuotais sparnais ir plunksnomis.

    Bazilisko gebėjimai ir galios taip pat labai skiriasi. Visada būdingas jo mirtinas žvilgsnis, tačiau kituose mituose pabaisa turėjo kitokių gebėjimų.

    Priklausomai nuo istorijos, baziliskas galėjo skraidyti, kvėpuoti ugnimi ir nužudyti vienu įkandimu. Bazilisko nuodai buvo tokie mirtini, kad galėjo nužudyti net virš jo skraidančius paukščius. Kituose mituose sakoma, kad nuodai galėjo išplisti ant ginklų, kurie paliesdavo jo odą, ir taip nutraukti užpuoliko gyvybę.

    Kai pabaisa atsigerdavo iš tvenkinio, vanduo tapdavo nuodingas mažiausiai 100 metų. Baziliskas per visą savo istoriją išliko mirtina ir pikta būtybė.

    Bazilisko nugalėjimas

    Senovės žmonės nešiojosi įvairius daiktus, kad apsisaugotų nuo bazilisko. Kai kuriuose mituose teigiama, kad padaras žūtų, jei išgirstų gaidžio giesmę. Kitose istorijose teigiama, kad geriausias būdas nužudyti baziliską buvo veidrodis. Gyvatė pažvelgdavo į savo atspindį veidrodyje ir mirdavo nuo savo mirtino žvilgsnio. Keliautojai su savimi turėdavo gaidžių arba lasių, kad atbaidytųBaziliskų ir laikė veidrodžius, kad juos nužudytų, jei jie pasirodytų.

    Bazilisko simbolika

    Baziliskas buvo mirties ir blogio simbolis. Apskritai gyvatės asocijuojasi su nuodėmėmis ir blogiu, kaip, pavyzdžiui, vaizduojama Biblijoje. Kadangi baziliskas buvo gyvatės karalius, jo atvaizdas ir simbolika ėmė reikšti blogio ir demonų jėgas.

    Daugelyje bažnyčių freskų ir skulptūrų vaizduojamas krikščionis riteris, užmušantis baziliską. Šiuose meno kūriniuose vaizduojamas gėris, nugalintis blogį. Nuo pat savo mito pradžios baziliskas buvo nešventa ir nenatūrali būtybė. Katalikybėje jis buvo siejamas su velniu ir geismo nuodėme.

    Baziliskas taip pat yra Šveicarijos Bazelio miesto simbolis. Per protestantų reformaciją Bazelio gyventojai išvijo vyskupą. Dėl šio įvykio vyskupo atvaizdai susimaišė su bazilisko atvaizdais. Be to, miestą nusiaubė stiprus žemės drebėjimas, dėl kurio kaltę prisiėmė baziliskas. Dėl šių dviejų nelaimingų įvykių baziliskas tapo Bazelio istorijos dalimi.

    Baziliskas taip pat figūravo alchemijoje. Kai kurie alchemikai manė, kad šis padaras simbolizuoja griaunamąsias ugnies jėgas, galinčias suskaidyti įvairias medžiagas. Šio proceso metu buvo galima transmutuoti metalus ir sujungti kitas medžiagas. Kiti gynė nuomonę, kad baziliskas buvo susijęs su mistinėmis medžiagomis, kurias gamino filosofinis akmuo.

    Kiti "Bazilisko" aprašymai

    Be Plinijaus Vyresniojo, apie bazilisko mitą rašė ir keletas kitų autorių. Izidoriaus Sevilijos rašiniuose ši pabaisa dėl savo pavojingų nuodų ir žudančio žvilgsnio vadinama gyvatės karaliumi. Albertas Magnusas taip pat rašė apie bazilisko mirtinąsias galias ir minėjo jo sąsajas su alchemija. Leonardas da Vinčis taip pat pateikė detalių apie bazilisko išvaizdą irbūtybės savybės.

    Visoje Europoje sklando įvairūs pasakojimai apie žemę siaubiantį baziliską. Kai kuriuose mituose teigiama, kad senovėje baziliskas terorizavo Vilniaus (Lietuva) gyventojus. Taip pat pasakojama, kad Aleksandras Didysis veidrodžiu užmušė baziliską. Taip bazilisko mitologija paplito po visą žemyną, keldama siaubą žmonėms ir kaimams.

    Baziliskas literatūroje ir mene

    Baziliskas pasirodo keliuose garsiuose istoriniuose literatūros kūriniuose.

    • Viljamas Šekspyras mini baziliską romane "Ričardas III", kur vienas iš veikėjų užsimena apie mirtinas šio padaro akis.
    • Baziliskas taip pat keliose vietose minimas Biblijoje. 91 psalmės 13 eilutėje jis paminėtas: Tu sutrypsi asilą ir baziliską, sutrypsi liūtą ir drakoną.
    • Baziliskas taip pat minimas įvairių autorių, tokių kaip Džonatanas Sviftas, Robertas Brauningas ir Aleksandras Popas, eilėraščiuose.
    • Bene garsiausias bazilisko pasirodymas literatūroje yra J. K. Rowling knygoje "Haris Poteris ir paslapčių kambarys". Šioje knygoje baziliskas atlieka pagrindinį vaidmenį kaip vienas iš istorijos antagonistų. Vėlesniais metais knyga buvo adaptuota ir perkelta į didįjį ekraną, kur baziliskas vaizduojamas kaip milžiniška gyvatė su milžiniškais kandžiais ir mirtinu žvilgsniu.

    Baziliskas driežas

    Mitologinio bazilisko nereikėtų painioti su driežu bazilisku, dar vadinamu Jėzaus Kristaus driežu dėl jo gebėjimo bėgti per vandenį bėgant nuo plėšrūnų.

    Šie driežai, priešingai nei jų mitologinis vardo turėtojas, yra gana nepavojingi, nėra nei nuodingi, nei agresyvūs. Jie būna įvairių spalvų: raudonos, geltonos, rudos, mėlynos ir juodos. Driežo bazilisko patinas turi ryškų griaučius.

    //www.youtube.com/embed/tjDEX2Q6f0o

    Trumpai

    Baziliskas yra viena baisiausių pabaisų, padariusi įtaką garsių senovės ir šiuolaikinių autorių kūriniams. Dėl visų savo savybių ir jį supančių mitų baziliskas senovėje tapo tamsos ir blogio simboliu.

    Stephenas Reese'as yra istorikas, kurio specializacija yra simboliai ir mitologija. Jis parašė keletą knygų šia tema, jo darbai buvo publikuoti žurnaluose ir žurnaluose visame pasaulyje. Gimęs ir užaugęs Londone, Stephenas visada mylėjo istoriją. Būdamas vaikas, jis valandų valandas naršydamas senovinius tekstus ir tyrinėdamas senus griuvėsius. Tai paskatino jį siekti istorijos tyrinėtojo karjeros. Stepono susižavėjimas simboliais ir mitologija kyla iš jo tikėjimo, kad jie yra žmogaus kultūros pagrindas. Jis tiki, kad supratę šiuos mitus ir legendas galime geriau suprasti save ir savo pasaulį.